prašydinti

prašýdinti, -ina, -ino 1. R238 cur. prašyti 1. | refl.: Da anksti prašýdintis ant nakvynės Rs. 2. refl. laukti didelio prašymo, raginimo, kvietimo: Nereik prašýdintis – padaviau, ir valgyk! Krž. Vaikas taip sau valgo, neprašydinas Klm. Svečiai nušilę neprašydinos, susėdo, pavalgė, pasakė Stropams sudiev ir išejo namon M.Valanč. Dėde, dėde! Kada mes tamstos laukiame! Ko taip prašydinies? Žem.